Diskusijos

Lietuvos Aviacijos Istorija 1919 - 1940 m. :: Diskusijos :: Transatlantiniai skrydžiai :: S.Darius ir S.Girėnas
 
<< Prieš tai buvusi tema | Sekanti tema >>
"Lituanikos" katastrofos priežastys
Eiti į puslapį   <<        >>  
Moderatoriai: Arius, Nerijus Korbutas, Pijus, Mindaugas, Kiras
Autorius Pranešimas
Kiras
2008 Grd 02 d., 19:37
Kiras

Užsiregistravęs dalyvis #19
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16
Pranešimų: 1398
Nuovargis.
Apie tai jau šiek tiek kalbėta.
Pasikartosiu, kad 37 valandos be miego, uždaroje erdvėje, esant vibracijai, kriokiant motorui – ne pyragai. Ne kiekvienas galėtų tai pakelti. Be to, kaip jau minėta, Darius ir Girėnas „Lituanikoje“ buvo pašalinę sėdynes. Jie sėdėjo ant tepalo bakų pasitiesę pripučiamas pagalvėles. Aš vis lyginu su kelione autobusu į Prahą. Laiko atžvilgiu beveik tiek pat, bet visos kitos sąlygos nepalyginamos: drįbsai sau „Neoplano“ minkštoje sėdynėje. Jei ima miegas – nusnaudi, kai nutirpsta kojos, gali atsistoti pavaikščioti. Būna ir poilsio sustojimai aikštelėse. Bet vis tiek po tokios kelionės jautiesi išsunktas kaip citrina. Ir kelionės eiga nereikia rūpintis – už tai atsakingi vairuotojai.
Skrydis lėktuvu – visai kas kita. Lakūnai visą laiką dirba. Turi išlaikyti kursą, skridimo aukštį, kontroliuoti variklio darbo parametrus. „Lituanikai“ nemažai laiko teko skristi naktį ir debesyse, t.y. akluoju skridimu. Tai labai vargina psichologiškai.

Kitas momentas – lakūnų sveikata.
Darius intensyviai ruošdamasis skrydžiui per Atlantą, netausodamas savęs, susirgo tuberkulioze. Dėl to žiemą jis praleido Floridoje. Tačiau likęs pusmetis vėl buvo intensyvus darbas ir rūpesčiai. Reik manyt, kad sveikata vėl ėjo blogyn. Ir galbūt, per tas paskutiniąsias 37 valandas vėl susidarė kritiška situacija. Galėjo užeiti krūtinės skausmai, kosulys, netgi su kraujais.
Girėnas 1925 metais patyrė avariją, kurios metu buvo sulaužyta keletas šonkaulių ir kairė koja. Koja buvo sužalota labai sunkiai.

Citata iš 1964 metais darytų Girėno palaikų rentgenologinio tyrimo:
Čia – senas blauzdikaulio įstrižinis ir šeivikaulio skersinis lūžimas, blauzdikaulyje labai stipriai sugijęs kauliniu rumbu, nedidele hiperostoze, netaisyklinga kauline struktūra, vyraujant osteosklerozei, o šeivikaulyje – kaulinio audinio defektai, šeivikaulio galvutės deformacija.
Darius ir Girėnas : dokumentai, laiškai, atsiminimai / Nijolė Dariūtė-Maštarienė, Algirdas Gamziukas, Gytis Ramoška Kaunas : Lietuvos technikos muziejus "Plieno sparnai", 1991, 126 puslapis
Tą koją Girėnui skaudėdavo. Jis netgi į skrydį buvo pasiėmęs nuskausminamųjų vaistų.

Aš mąstau taip. Girėnas vairavo lėktuvą paskutiniu skrydžio momentu. Ar negalėjo būti jo pilotavimo klaida – posūkyje su nutirpusia ir skaudama koja nedaspyrė pedalo. Gavosi slydimas – lėktuvas čiūžtelėjo kokia 20 – 30 metrų žemyn. Ir gal, to užteko, kad užkliūtų už medžių.

Štai tokie mano išmąstymai nuovargio tema.
Į viršų
Pijus
2008 Grd 02 d., 19:42
Pijus

Užsiregistravęs dalyvis #4
Prisijungta: 2008 Lap 05 d., 16:57
Pranešimų: 837
Taip Girčiui tą koja skaudėdavo ypač prieš lietų. Nelabai tikiu ,kad 20-30 metrų. užteko bent 5-8 metrų. Kritimo planelį (šiokšį tokį) būtų įdomu pamatyt. kOks jų tuo momentu galėjo būti aukštis.
Į viršų
Kiras
2008 Grd 03 d., 18:42
Kiras

Užsiregistravęs dalyvis #19
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16
Pranešimų: 1398
Aukštimačio rodmenų neatitikimas tikrovei.
Pirmiausia reikia atmesti tai, kad aukštimatis buvo netikslus, neteisingai rodė ar buvo sugedęs. „Lituanikos“ aukštimatis veikė gerai.
Aukštimatis rodo ne aukštį nuo žemės paviršiaus, o aukščio pokytį nuo pakilimo aerodromo. Šiuolaikiniai GPS prietaisai rodo aukštį nuo žemės paviršiaus. 1933 metais tokių prietaisų, aišku, nebuvo.
Aukštimačio veikimo principas yra pagrįstas barometrinio slėgio matavimu. Kylant slėgis mažėja. Dar yra paklaida dėl atmosferinio slėgio kitimo. Tam, kad lakūnas neapsiriktų dėl aukščio, jam reikia žinoti atmosferinio slėgio pokyčius ir žemės reljefo pokyčius. „Lituanika“ neturėjo radijo, tai atmosferinio slėgio pokyčių negalėjo žinoti. Tačiau Darius ir Girėnas buvo ne naujokai, jie turėjo numatyti, kad ciklone, kurį jie sutiko, slėgis žemesnis, nei buvo Niujorke išskridimo metu. Dėl žemės reljefo – tai tam yra žemėlapiai. Skrendant per tam tikrą vietovę, susirandamas žemėlapyje aukščiausias tos vietovės taškas ir taip susižinomas aukštis, žemiau kurio nevalia leistis.
Mano išvada tokia: ne aukštimatis kaltas dėl užkliuvimo už kliūties, o pilotai. Jei Darius ir Girėnas dėl nuovargio, streso ar psichologinės įtampos pamiršo atsižvelgti į paminėtus faktorius – tai buvo jų klaida.

Klausimas kokį aukštį rodė aukštimatis avarijos metu. Tiksliam skaičiavimui reiktų tikslių duomenų, o aš jų nežinau. Todėl apytiksliai skaičiuokim taip: Kalva prie Kuhdamo kaimo 105 m virš jūros lygio. Niujorko Floyd Bennett Field aerodromo aukštis virš jūros lygio kokie 15 m. Juos reikia atimti, tai lieka 90 m. Pridedam 20 metrų pušų aukštį – 110 metrų. Slėgis Niujorke išskridimo metu – 761 mm Hg, slėgis Soldino apylinkėse avarijos metu – 755 mm Hg. Skirtumas 6 mm Hg, o tai sudaro apie 60 metrų aukštį (prie žemės paviršiaus pakilus aukštyn 10 m, slėgis nukrenta 1 mm Hg). Vadinasi aukštimatis turėjo rodyti apie 170 metrų arba 560 pėdų.
Bet primenu, kad šis skaičiavimas nėra ypatingai tikslus.

Kapitono V.Morkaus liudijimas:
Po katastrofos aukščio rodyklė rodė 400 metrų. Soldino apylinkė yra kaip tik 400 metrų aukštumoje. Vadinasi, aukščio rodyklė rodė 400 metrų, o tikrumoje lakūnai skrido prie pat žemės. Dėl to užkliuvo už medžių ir nukrito.
Darius ir Girėnas : memuarai / Nijolė Dariūtė-Maštarienė : Vilnius : Mintis, 1990, 204 puslapis, iš „Diena“ – 1933 – liepos 23.
Čia netiesa. Kad Soldino (Myslibužo) apylinkės nėra 400 m aukščio, galima įsitikinti pastudijavus Lenkijos fizinį žemėlapį. Kažkur Sudetuose ir Beskiduose yra 400 m ir daugiau, bet Lenkijos šiaurės vakaruose – ne. Prie Myslibužo kalvų viršūnės vos išlenda virš 100 metrų altitudės.

Bet ką gi matė aukštimatyje V.Morkus? „Lituanika“ – amerikietiškas lėktuvas. Jame ir prietaisai amerikietiški ir jų skalės sugraduotos amerikietiškais vienetais. Aukštimatis – pėdomis. Ko gero V.Morkus matė 400 pėdų, o ne metrų.
V.Morkus buvo komisijos, surašiusios „Oficialų aktą“ narys. Šiame akte nėra jokių „400 metrų“. Matyt, apžiūrėdami „Lituanikos“ prietaisus, suprato, kad ten ne metrai. Arba aukštimatis buvo sudužęs ir užstrigęs tokioj padėtyje. Tada nesvarbu kiek rodė – ar 400 metrų, ar 400 pėdų, ar 1000 pėdų – tai neturėjo jokios reikšmės.

Bet tie V.Morkaus „400 metrų“ iki šiol įvairiuose straipsniuose bei aprašymuose apie „Lituaniką“ tiražuojami ir platinami.
Į viršų
Rimas
2008 Grd 03 d., 23:01
Užsiregistravęs dalyvis #24
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 22:51
Pranešimų: 6
Tu tikras detektyvas Gintai!
Į viršų
Kiras
2008 Grd 04 d., 12:01
Kiras

Užsiregistravęs dalyvis #19
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16
Pranešimų: 1398
Rimas rašė ...

Tu tikras detektyvas Gintai!
Čia gal mano neišsipildžiusios jaunystės viltys

Baiminimasis dėl galimo variklio darbo sutrikimo ar visiško sustojimo

Tyrinėjant “Lituanikos” variklį po avarijos, benzino filtre ir karbiuratoriuje buvo rasta teršalų. Kaip rašoma A.Gustaičio vadovaujamos komisijos “Oficialiam akte” – “aliuminijaus rūdžių”. Tikslumo dėlei reiktų pasakyti, kad aliuminis nerūdija (aliuminio korozija vyksta tik prie tam tikrų sąlygų). Matyt, tai buvo aliuminio drožlės, dulkės, dzindros, atsiradusios benzino bakuose, jų gamybos metu. Bet tas išsireiškimo netikslumas esmės nekeičia – karbiuratorius buvo užterštas. Ir tie teršalai galėjo protarpiais slopinti variklio darbą. Na sakykim variklis pradėjo protarpiais springčioti, „čiaudėti“. Lakūnams tai rimtas signalas – reiškia variklis gali visiškai sustoti. Gal dėl to, Darius ir Girėnas ieškojo vietos tūpti laukuose nedelsiant.
Tačiau kita tos komisijos išvada dėl variklio darbo – „pakilti virš audros“ – yra kritikuotina (čia geras – kažkoks mėgėjūkštis kritikuoja Lietuvos aviacijos korifėjų – Antaną Gustaitį).


Virš audros nebūtų galėję pakilti net su geriausiai veikiančiu varikliu. „Lituanikos“ aukščio lubos – 6000 m. Audros debesys siekia daugiau. Be to prisiminkim, kad virš 5000 metrų jau reikia deguonies aparatūros. Nuovargio iškamuoti „Lituanikos“ pilotai, tokiame aukštyje, jausdami deguonies badą, paprasčiausiai būtų užmigę (praradę sąmonę).

J.Balčiūnui yra tekę ne kartą kalbėtis su aviacijos inžinieriumi A.Gaveliu, dalyvavusiu nustatant „Lituanikos“ variklio techninę būklę. Jo nuomone, karbiuratoriaus užterštumas negalėjęs trukdyti normalaus valiklio darbo... Pats A.Gavelis tvirtos nuomonės dėl katastrofos priežasčių neturėjo, tačiau komisijos aktą laikė paviršutinišku, neįtikinančiu, surašytu nenuvykus į įvykio vietą.
Darius ir Girėnas : memuarai / Nijolė Dariūtė-Maštarienė : Vilnius : Mintis, 1990, 212 puslapis.

Įdomi A.Gavelio pozicija. Jis pats buvo pakviestas į tą komisiją, tikriausiai dalyvavo svarstant ir priimant akto išvadas, o vėliau kalba priešingai. Be to, A.Gavelis neteisus ir dėl nenuvykimo į avarijos vietą. Kapitonas V.Morkus – vienas iš komisijos narių – buvo avarijos vietoje ir to,manau, pakanka: jis katasrofos tyrimui reikalingus duomenis parvežė.
Į viršų
Kiras
2008 Grd 04 d., 17:55
Kiras

Užsiregistravęs dalyvis #19
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16
Pranešimų: 1398
Psichologinis nuovargis ir stresas dėl neįvykdytos užduoties

Kai sužlunga viltys pasiekti ilgai lauktą tikslą, žmogui būna stipri psichologinė trauma. „Lituanikos“ skrydžio atveju taip ir buvo. Šitiek dirbę ir įveikę daugybę sunkumų pasiruošimo skrydžiui laikotarpiu, perskrido vandenyną – sunkiausią skridimo etapą. Viskas atrodė, jog klostosi puikiai. Nors ir kamuojami fizinio nuovargio, lakūnai tikriausiai, buvo pakilios nuotaikos. Ir staiga iki tikslo likus maždaug trims valandoms – stop! Atsiremiama į kažkokį nelemtą audros frontą, ir viskas perniek... Reikia grįžti, ieškoti kažkur nusileisti, gimtinė nepasiekta... Dariui ir Girėnui tai turėjo būti didelis emocinis šokas.

Palyginsiu su krepšiniu. Kai mąsčiau apie šituos „Lituanikos“ skridimo epizodus, tada buvo tos istorinės „Žalgirio“ rungtynės su „Makabi“, kai „Žalgiris“ pirmaudamas praleido tritaškį paskutinę sekundę. Pratęsimą žaisti jau nebuvo jėgų. Jos visos – tiek fizinės, tiek psichologinės – ypač pastarosios – buvo jau išeikvotos. Rezultatas – pralaimėjimas. „Lituanikos“ atveju sutikta audra – išlyginamasis tritaškis. Pratęsimas – reikia kažkur nutūpti. Ir tam „pratęsimui“ jėgų neliko.
Patyrus tokį stresą, emocinį šoką ir nuotaikos nuopuolį, pasipila neapgalvoti sprendimai, neteisingi veiksmai ir klaidos. Dariui ir Girėnui tai, matyt, galėjo būti lemiamos klaidos...

Šį skyrelį į katastrofos prielaidų sąrašą įrašiau paskutinį. Bet ko gero, pagal svarbą jį reikėtų kilstelėti aukščiau...
___________________

Apibendrinantis reziumė.

Paskutinėje skridimo stadijoje „Lituanika“ atsiremia į audrą, kurios negali apeiti. Reikia grįžti. Karbiuratoriuje susikaupę nešvarumai sutrikdo tolygų variklio darbą. Lakūnai, išvargę fiziškai ir psichologiškai, priima nevykusį sprendimą – tūpti laukuose. Todėl, ieškodami nutūpimo vietos, leidžiasi žemyn ir skrenda ganėtinai žemai. Dėl nuovargio neįvertina aukštimačio parodymų, skrydis vyksta pavojingai žemam aukštyje. Visiškoje tamsoje nepastebi kalvų, apaugusių mišku. Atlikdami posūkį, užkliūva už medžių viršūnių ant vienos iš aukščiausios kalvos, esančios netoli Kuhdamo kaimo. Lėktuvas sudūžta. Avarijos metu variklis dirbo.
__________________

Įdedu žemėlapį. Paspaudus išdidės:


Nubrėžiau spėjamą skridimo kryptį.
Žinoma, kad „Lituanika“ praskrido Štargardą (Stargard Szcecinski) ir nuskrido Dancigo (Gdansko) kryptimi. Kažkiek paskridę, sutiko audros frontą. Tikriausiai bandė apeiti. Logiška, kad nesuko į šiaurę, nes netrukus būtų atsidūrę virš jūros. Skrisdami į pietus, reik manyt, dar bandė lįsti į audrą, tikėdamiesi rasti properšą ir kaip nors prasmukti. Nepavykus, pasuko atgal – krytis į Berlyną (pro Berlluncheną-Barlineką ir Soldiną-Myslibužą). Pakeliui prie Berlyncheno suko ratus, ieškodami tūpimo vietos, buvo uždegę bengališką ugnį pasišvietimui. Dar po 30 kilometrų apsuko ratą apie Kuhdamo (Pszczelniko) kaimą, kuris deja, buvo paskutinis.




[ Redaguota 2008 Grd 10 d., 19:54 ]
Į viršų
Kiras
2008 Grd 08 d., 17:51
Kiras

Užsiregistravęs dalyvis #19
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16
Pranešimų: 1398
Negi aš jau čia taip viską įtaigiai ir tiksliai surašiau, kad nėra jokių prieštaravimų, kritikos? Jokios diskusijos.
Į viršų
Nerijus Korbutas
2008 Grd 10 d., 02:37
Administratorius

Užsiregistravęs dalyvis #2
Prisijungta: 1970 Sau 01 d., 03:00
Pranešimų: 3974
S.Štulas - Kodėl populiariausia - pašovimo versija

Už šį straipsnį turime būti dėkingi autoriui- aviacijos istorikui Sauliui Štului. Jis jį specialiai mums atsiuntė paskaitęs šitą temą.
Į viršų
Kaukas
2008 Grd 10 d., 10:37
Užsiregistravęs dalyvis #13
Prisijungta: 2008 Lap 23 d., 23:15
Pranešimų: 54
Aukštimatis rodo ne aukštį nuo žemės paviršiaus, o aukščio pokytį nuo pakilimo aerodromo

Sakyčiau ne visai tikslu, Kirai. Aukštimatis rodo aukščio pokytį nuo pakilimo taško esant tam pačiam atmosferos slėgiui. Iš tiesų viskas dar sudėtingiau, Žemė nėra taisyklingos sferos formos. Ašigalių taškai yra gerokai arčiau Žemės centro nei pusiaujas. Dėl to aš ir paminėjau skirtingas Niujorko ir šiaurės Lenkijos platumas. Reikia pasakyti, kad tikrai nežinau, kaip skirtingos platumos veikia aukštimačio parodymus.
Į viršų
Kiras
2008 Grd 10 d., 11:28
Kiras

Užsiregistravęs dalyvis #19
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16
Pranešimų: 1398
Sutinku, kad tas mano apibrėžimas nėra tiklus. Bet ten pat vėliau paaiškinta:
Aukštimačio veikimo principas yra pagrįstas barometrinio slėgio matavimu. Kylant slėgis mažėja. Dar yra paklaida dėl atmosferinio slėgio kitimo.

Dėl geografinės platumos.
Taip, priklausomai nuo platumos, slėgis kinta. Kiek konkrečiai - nežinau. Bet manau, kad tikrai labai nedaug. Juolab tarp Niujorko - 41°N ir Soldino - 53°N, skirtimas tik 12 laipsnių. Jei kas žinote kiek - patikslinkite.
Į viršų
Eiti į puslapį   <<        >>   

Persikelti:     Į viršų

Sindikuoti šią temą: rss 0.92 Sindikuoti šią temą: rss 2.0 Sindikuoti šią temą: RDF
Powered by e107 Forum System

Svetainės nuorodos













Sveiki,

Prisijungimo vardas:

Slaptažodis:




Prisiminti mane

[ ]

Facebook