Kai R.Marcinkus kovojo prieš vokiečius, tie dar buvo sovietų sąjungininkai (beje, blokavę karinius tiekimus kovojančiai Suomijai, kuriai stoti į pagalbą Marcinkus agitavo kolegas).
Kaip tai buvo sąjungininkai? Kažkokia dar negirdėta Vokietijos-Sovietų Sąjungos sąjungos sutartis?
Ar labai keista, kad Vokietija blokavo savo priešų - prancūzų ir britų "iniciatyvas" Suomijoje?
Vokiečiams buvo svarbiausia, kad ten neatsirastų sąjungininkai ir neatkirstų jų nuo Švedijos turtų. Bet čia jau off-topic'as, šiomis temomis paprastai diskutuojame APK forume.
Beje, yra geras filmas apie vieną karo lakūną, tarnavusį britų RAF - e II Pasaulinio karo metais ir, po pamušimo virš La manšo, patekusio į vokiečių konclagerį Tekselio (ar panašaus pavadinimo) saloje. Ir visas tas siužetas labai primena R. Marcinkaus paskutinius gyvenimo metus. Filmas vadinasi "Nukryžiuota sala". Ir šis filmas, nors tik primena Marcinkaus dalyvavią kare už "anglus", aiškiai parodo, kad kova prieš blogį yra didvyriška ne tik tol, kol turi rankose ginklą. Ar susitaikai su tave įkalinusio priešo žeminimais, marinimu badu ar pusbadžiu, ar randi jėgų tam pasipriešinti. Nors galiausiai vis tiek sušaudo... O Sviderskytės knyga yra labiau istoriniais faktais paramstytas grožinės literatūros kūrinys negu monografija... Kažkaip keista, kad yra žmonių, kurie negirdėjo apie berods, 1938 pasirašytą Vokietijos - TSRS Nepuolimo ir bendradarbiavimo sutartį, kurią vokiečiai sulaužė 1941.06.22 - 23 naktį užpuldama TSRS. Beje, nuo jos ir prasidėjo visos Molotovo - Ribentropo pakto pasekmės Baltijos valstybėms.
Jei jos pasėkmės - tau nepriklausančių įtakos sferų pasidalijimas - karinė. Juk ir Lietuva buvo okupuota jos "pagalba". Beje, pagal tą ir iš to sekusias sutartis tarp TSRS ir Pabaltijo valstybių, šios taip pat nebuvo okupuotos, o tik įvesta "drauginga kariuomenė" (kaip išsireiškė vienas mūsų veikėjas), kurią reikėjo "sutikti taikiai ir nesipriešinant". Tai kokia čia okupacija, jei patys su viskuom sutikom? Bet kaip tas sutikimas buvo pasiektas. Vat tik įdomu, kiek "eppanzer" metų ir ką jis veikė per istorijos pamokas mokykloje? O gal ten viso šito jau nebemoko? (:
Ir veiksmus, ir pasėkas žinom, kas geriau, kas blogiau. Bet matom skirtumą tarp Ašies ir Vakarų sąjungininkų blokų susitarimų ir Molotovo-Ribentropo pakto. Kadangi sulaukiau nelabai sąžiningo asmeninio užsipuolimo, trumpai ir sąžiningai atsakysiu. Man 40 metų, taip kad mokyklą baigiau pakankamai seniai. Turiu du universitetinius išsilavinimus (vienas be abejo sovietinis), studijavau ir už Atlanto ir dar kai kur kitur. Gal išsilavinimo ir trūksta, bet kad kviestų paruošti ir skaityti autorines paskaitas universitetuose užtenka. Gaila, bet kol kas istorijos tema paskaitų dar neskaitau. Istorijos pamokose mokino daug neteisingų ir melagingų dalykų. Bet pamatęs mano didžiulį susidomėjimą karyba, tėvas labai anksti padėjo po nosim Kardą, Trimitą, Karį, Petruičio Kaip jie mus sušaudė ir daug kitos tuo metu pavojingos literatūros. Aš jau pastebėjau, kad pačiam kova prieš blogį - tai tik kova prieš nacistinę Vokietiją. Man ji irgi labai didelis blogis, vokiečių okupacijos metais senelės brolis buvo jų nušautas patikrinimo metu, bet ne mažesnis blogis man yra ir sovietinė okupacija. Jeigu pačiam atrodo, kad Marcinkus kryptingai kovojo prieš "nacistinį blogį", tai gal dar reikėtų atidžiau paskaityti "Uragano kapitoną".
Chm-m-m-m. Negalvojau, kad, paklausus kiek kam metų, galima ką nors įžeisti. Pagal tai, kas buvo rašoma apie TSRS - Vokietijos nepuolimo ir bendradarbiavimo sutartį man susidarė įspūdis, kad rašo žmogus, kuriam ne daugiau, kaip 18 metų. Ir to pasekmė - klausimas apie veikimą istorijos pamokose, kuriose dabar II Pasauliniam karui ir jo ištakoms 11 ir 12 klasėse skiriama po 3 _ 4 !!! pamokas. Ką per jas galima išmokti ar sužinoti apie žymiausią XX a. įvykį (arba vieną iš žymiausių)? Mums savo laiku pasisekė su istorijos mokytoja ir, riazikuodama "Tarybinio žmogaus" reputacija, o gal ir kai kuom daugiau, taip pat nukreipė reikiama linkme, net knygų kraštotyros būrelio nariams parūpindavo tokių, už kurias galima į ekskursiją po Sibirą išvykti gana ilgam. Tiek Tarybinė, tiek Vokiškoji okupacija man - lygiavertės. Mane paprasčiausiai krato šiurpas, kai apie fašistinį laikotarpį ir fašistus mūsų jaunimas gauna informaciją, kuri juos vos ne didvyriais verčia. Tarnaudamas Tarybinėje Armijoje buvau nuvykęs į vieną kaimelį Jakutijos taigoje, kur tremdavo žmones. Tiesa, tai nebuvo politinių kalinių lageris, bet... Šiurpas pereina per nugarą, kai pasiklausai vietinių. Bet teko matyti ir Maidaneką, ir Panerius, ir IX fortą, ir Stalag 38 (jei tiksliai numerį pamenu) - šiurpas tas pats. Tai kad man vieno budelio menkinimas, siekiant iškelti kitą budelį - toks pat nusikaltimas, kaip iš jo daryti didvyrį. Ir R. Marcinkus - paprastas, eilinis žmogelis, pakliuvęs į tą įvykių sūkurį, manau, pasirinko tokį kelią, koks jis jam atrodė geresnis. O Sviderskytės romanas, dar kartą pasikartosiu, labiau primena grožinę literatūrą, negu rimtą darbą šia tema. Taigi, atsiprašau, kad mano išsakyti žodžiai atrodė įžeidžiantys - nieko tarp eilučių nenorėjau pasakyti.
Kolegos, nenukrypkite nuo temos, kuri skirtas R. Marcinkui, ir tuo labiau nesileiskite į asmeniškumus. Taikliausi iki šiol girdėti žodžiai apie diskusijas yra ištarti Voltero „Nesutinku su tuo, ką sakai, bet iki mirties ginsiu tavo teisę tai sakyti.“ Siūlau jų niekad nepamirti, o diskutavimo kultūros ir manieros pasimokyti iš svetainės nario Kiro.
Kovojo prieš Vokiečius kai tie jau buvo Lietuvoje. Apmokymus RAF baigė 1941 m. gegužę, o numuštas 1942 m. vasarį. Asu Marcinkaus laikyti gal ir negalima, pagal tą pačia Sviderskytės knygą numušė vieną lėktuvą, bet lakūno sugebėjimai nenuginčijami – skaidymas naktį virš Lamanšo, dalyvavimas oro mūšiuose, net ir nenorit tenka pripažinta, kad tai misija ne iš lengvųjų. Apie patriotizmą į diskusijas veltis neverta, tai vertybinė sąvoka ir ji pas kiekvieną skirtinga, čia kaip su skoniu
Iš asmeniškai perskaitytų knygų, kurios buvo skirtos vienam žmogui (personalinės monografijos) sunku susidaryti bendrą vaizdą, nors tokia knyga dažniausia to siekiama, nes autoriui labai jau sunkiai sekasi išlikti objektyviam ir nesvarbu kas rašytų ir apie ką rašytų. Čia kaip su atsiminimais parašytais po eilės metų – nei tikslumo, nei tikrų potyrių nei realaus atvaizdavimo....
Nenukrypstant nuo temos ir į asmeniškumus. Jeigu kas nors turite Sviderskytės knygą, pacituokite tą vietą, kur Marcinkus rašo, kad jisai kovoja prieš nacistinę (kolegos APK forume bent jau mane įtikino, kad vadinti fašistine netikslu) Vokietiją iš ideologinių paskatų, dar ir kaip prieš Lietuvos okupantę. O aš kai tik galėsiu vaikščioti ir nusigausiu iki bibliotekos, paieškosiu citatų iš laiškų, kur jisai rašo, kad nežino ką ten veikia. Jeigu kas nors įžvelgėte, kad menkinu Marcinkų, tai pažvelkite iš naujo. Labai geras lakūnas - dar ne asas. Viki žodynas nurodo, kad asas - kažkurios srities aukščiausios klasės profesionalas, tačiau čia pat išskiria jau kitus reikalavimus naikintuvo pilotams: asas - naikintuvo pilotas, numušęs daug priešo orlaivių. Pasistengsiu būti tolerantiškas, bet kolega Pruncė kažkodėl įkyriai perša mintį, neva aš daugiau mažiau palaikau tai, ką jis įvardina kaip fašizmą. O leisti kažkam viešai klaidingai nurodinėti, kokios mano pažiūros neketinu ir ateityje. Ir dar eilinį kartą pakartosiu - neginčiju Marcinkaus drąsos ir sumanumo nelaisvėje ir organizuojant pabėgimą. Tikiu, kad jeigu būtų tarnavęs Karo aviacijoje ir viskas būtų susiklostę kitaip 1940 birželio 15, Marcinkus turėjo visas galimybes tapti tikru asu Lietuvos padangėje.
