Diskusijos

Lietuvos Aviacijos Istorija 1919 - 1940 m. :: Diskusijos :: Lietuvos Karo Aviacija 1919 - 40m. :: Kiti klausimai
 
<< Prieš tai buvusi tema | Sekanti tema >>
Lėktuvų aerodinaminė kokybė
Moderatoriai: Arius, Nerijus Korbutas, Pijus, Mindaugas, Kiras
Autorius Pranešimas
Kiras
2010 Bal 01 d., 12:37
Kiras

Užsiregistravęs dalyvis #19
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16
Pranešimų: 1322
Iškilo diskusija apie ANBO-IV sklendimo galimybes be variklio.

Juozas rašė ...

ANBO-IV kokybė tikrai ne 4 - 5, o kažkur apie 10 - 12.

Taigi, 10 - 12. Ar tikrai tiek galėjo būti?
Mano sklandytojiška intuicija padiktavo, kad galėtų būti apie 4-5. Tačiau, kai pradėjau giliau galvoti ir lyginti skaičius, manu, kad ir tai per daug optimistiška.
ANBO-IV: sparnų ilgis 13,25 m, plotas 30 kv.m. Proilgis gaunasi apie 6.
Pačių paprasčiausių sklandytuvų Ciogling ir T-1, kurių kokybė apie 10, proilgis yra 6,7.
Dar reikia įvertinti ir kitus ANBO pasipriešinimo faktorius: liemens su varikliu midelis daug didesnis nei sklandytuvų; lėktuvo ratai, lyginant su sklandytuvų pavažom, sukelia žymiai didesnį aerodinaminį pasipriešinimą; stovinčio variklio propeleris - didžiausias stabdys; ratų atramų ir sparnų spyrių gausa (žinoma pas Cioglingą ir T-1 taip pat yra atatampų ir spyrių, bet ne tiek); o dar visi bombolaidžiai, kulkosvaidžiai...
Taigi, ANBO su mažesniu proilgiu ir šitokia krūva pasipriešinimo elementų - ir geresnė kokybė? Kažkokia utopija.

Juozas rašė ...

Sklęsti gali visi lėktuvai. Su "Aerobusu", pasibaigus kurui, buvo nusklęsta į už 100 kilometrų esantį aerodromą ir nutūpta neapgadinus lėktuvo.

Keleivinių lainerių savybėmis ir charakteristikomis nelabai domiuosi, tai ir diskutuoti negaliu. Be to, lyginti su ANBO nelabai korektiška - labai skirtingų kategorijų orlaiviai. Beje manau, kad "Aerobusas" aerodinamiškai yra gerokai tobulesnis nei ANBO-IV.

Dar toks dalykas. Jei ANBO kokybė su stovinčiu propeleriu 10, tai kokia būtų nors ir minimaliom apsukom dirbančio? Pavyzdžiui tūpimo režime? Gal 15? Tada iš 100 metrų aukščio į aerodromą nenutūptų.
Yra tekę matyti, kaip atliekant kontrolinius skridimus su JAK-12 arba "Vilga", instruktorius išjungia variklį ir kursantui reikia patupdyti lėktuvą "avarinėj" situacijoj. Dažniausiai neužtekdavo aukščio, kad pataikyti į tūpimo juostą - tūpdavo visaip - ir įstrižai ir skersai... Iš to ir yra posakis, kad skrenda kaip "kirvis".

Į viršų
Juozas
2010 Bal 01 d., 19:19
Užsiregistravęs dalyvis #20
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:29
Pranešimų: 347
"Vilga" yra labai didelis "kirvis". Neaptakus, didelio skerspjūvio ploto, gofruota danga, pastovūs priešsparniai. ANBO (bet kuris) yra žymiai aptakesnis.
Šiuolaikiniai keleiviniai lėktuvai aerodinamiškai yra gana tobuli, tačiau dėl santykinai didelio liemens skerspjūvio ploto ir mažų sparnų, nelabai didelės aerodinaminės kokybės. DC-3 aerodinaminė kokybė didesnė negu "Aerobuso".
Į viršų
raimissilka
2010 Bal 02 d., 19:56
Užsiregistravęs dalyvis #106
Prisijungta: 2009 Spa 26 d., 20:36
Pranešimų: 73
Sklendimo kokybė, kas tai per rekšmė???
Į viršų
Nerijus Korbutas
2010 Bal 02 d., 20:06
Administratorius

Užsiregistravęs dalyvis #2
Prisijungta: 1970 Sau 01 d., 03:00
Pranešimų: 3894
Sklendimo kokybė arba aerodinaminė kokybė:
pvz. iš 1 km aukščio iki nutūpimo nusklendžiama 10 km, vadinasi aerodinaminė kokybė 1:10 ir t.t.
Į viršų
Juozas
2010 Bal 04 d., 11:35
Užsiregistravęs dalyvis #20
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:29
Pranešimų: 347
raimissilka rašė ...

Sklendimo kokybė, kas tai per rekšmė???

Sklendimo santykis, aerodinaminė kokybė - tai nuskristo atstumo ir prarasto aukščio santykis. Sklendimo kokybė - paprastai nevartojama sąvoka, bet iš esmės reiškia tą patį. Dar kai kur vartojamas terminas - sklendimo kampas.
Į viršų
Kiras
2010 Bal 06 d., 15:30
Kiras

Užsiregistravęs dalyvis #19
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16
Pranešimų: 1322
Kalbant apie aerodinaminę kokybę, reikėtų turėti omenyje dar keletą tokių momentų.

Tiksliai aerodinamiškai kalbant, aerodinaminė kokybė yra keliamosios ir pasipriešinimo jėgos santykis. Ir tik matematiškai perdirbus šį dydį, galima sakyti, kad tai sklendimo kampas.

Sklendimo kampą lėktuvui nagrinėti yra prasminga tik tada, kai nedirba variklis. Kai variklis dirba - lėktuvas skrenda horizontaliai arba gali kilti aukštyn - tada jokio sklendimo nėra.

Kaip jau pradžioje minėjau - aerodinaminė kokybė yra keliamosios ir pasipriešinimo jėgos santykis. Keliamąją jėga sukuria tik sparnas, o pasipriešinimo - visi kiti elementai. Todėl geriausios aerodinaminės kokybės yra tokie skraidomieji aparatai, kurių aptakus liemuo bei ilgi siauri sparnai. Toks skraidomasis aparatas yra šiuolaikinis sklandytuvas. O visa kita, kas yra nepanašūs į šiuolaikinį sklandytuvą, turi mažesnę aerodinaminę kokybę.
Todėl visi tokie elementai kaip važiuoklė (neįtraukiama), sparnų spyriai, atviros kabinos, plyšiniai užsparniai, neįtraukiami priešsparniai, propeleriniai generatoriai, venturi vamzdeliai, kulkosvaidžiai, bombolaidžiai ir kt. - tik mažina aerodinaminę kokybę. Ir kuo tokių elementų daugiau - tuo kokybė mažesnė.

Kalbant apie aerodinaminę kokybę, paprastai turima galvoje maksimali aerodinaminė kokybė. Tokia būna prie gana nedidelio greičio - šiek tiek didesnio už minimalų. Pav. lėktuvui, kurio minimalus greitis 90 km/val., maksimali aerodinaminė kokybė bus maždaug prie greičio 100-110 km/val. Didėjant greičiui aerodinaminė kokybė staigiai krenta. Todėl negali būti nė kalbos apie kokio nors kovinio lėktuvo kažkokių užduočių atlikimą nedirbant varikliui. Vienintelis rūpestis tokiam lėktuvui - sklendžiant geriausios aerodinaminės kokybės greičiu, susirasti vietą tinkamą tūpimui ir saugiai nutūpti.

Į viršų
 

Persikelti:     Į viršų

Sindikuoti šią temą: rss 0.92 Sindikuoti šią temą: rss 2.0 Sindikuoti šią temą: RDF
Powered by e107 Forum System

Svetainės nuorodos













Sveiki,

Prisijungimo vardas:

Slaptažodis:




Prisiminti mane

[ ]

Facebook