Diskusijos

Lietuvos Aviacijos Istorija 1919 - 1940 m. :: Diskusijos :: Lietuvos Karo Aviacija 1919 - 40m. :: Nepriklausomybės karai
 
<< Prieš tai buvusi tema | Sekanti tema >>
Lakūnai - aktyviausi Nepriklausomybės kovų dalyviai
Moderatoriai: Arius, Nerijus Korbutas, Mindaugas, Kiras
Autorius Pranešimas
Nerijus Korbutas
2010 Kov 07 d., 20:30
Nerijus K.

Užsiregistravęs dalyvis #2
Prisijungta: 1970 Sau 01 d., 03:00
Pranešimų: 3377
Šią savaitę padirbėjau prie Lakūnų - aktyviausių nepriklausomybės kovų dalyvių. Parengiau jiems skirtą puslapį. JIS ČIA Dalį biografijų jau turėjom svetainėje, dalį parengiau naujai. Kai kurios fotografijos laikui bėgant bus pakeistos į ankstyvesnio laikotarpio - labiau atspindinčios tą laikmetį. Lakūnų sąrašas pagal G.Ramoškos publikaciją Plieno Sparnuose Nr. 2 - "Lietuvos karo aviacija Nepriklausomybės karuose". Fotografijos ir biografijos iš įvairių šaltinių.

Perkeliu puslapio turinį ir į šį pranešimą:



Lakūnai - aktyviausi Nepriklausomybės karų dalyviai


Aktyviausi lakūnai - kovų su bolševikais dalyviai

FotografijaVardas / Pavardė / Trumpas aprašymas
Petras Petronis
(1887-12-01 - 1950-07-15)

Gimė Biržų apskr. Žedeikių kaime. Nuo 1911 tarnavo karininku Rusijos karo laivyne.Inžinierius. 1919 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1919-02-06 paskirtas į Inžinerijos kuopą. 1919-03-12 - 10-26 Aviacijos dalies vadas, majoras. Dalyvavo Nepriklausomybės kovų koviniuose skridimuose.

Skaityti visą biografiją...
Olle Dalhbekas
(1884 - 1930)

Į Lietuvą, pakviestas vyriausybės, atvyko 1919 pradžioje. 1919-04-01 tapo Aviacijos dalies aviacijos inspektoriumi, jam suteiktas majoro laipsnis. 1919 gegužės-spalio mėnesiais, kovų su bolševikais metu vadovavo lėktuvų kovos būriams, skraidė žvalgu. Aviacijoje tarnavo iki 1919-12-01.

Skaityti visą biografiją...

Fricas Šulcas
(1894 - 1919)

Vokiečių karo lakūnas. Priimtas į Lietuvos aviacijos dalį 1919.02.24.
Pirmasis katastrofoje žuvęs Lietuvos karo aviacijos lakūnas. Žuvo 1919.09.28 lėktuvu Halb CL.IV . Pasižymėjo kovose prieš bolševikus ties Panevėžiu, Daugpiliu.

Skaityti visą biografiją...
Erich Kuligowski

Karo lakūnas. Aviacijos vyr. leitenantas. 1919 03 15 pagal sutartį paskirtas į Aviacijos dalį lakūnu pilotu. 1919 metų vasarą ir rudenį dalyvavo nepriklausomybės kovose prie Utenos ir prie Daugpilio. 1919 11 15 kaip praradęs pasitikėjimą iš kariuomenės atleistas

Skaityti visą biografiją...
Pranas Hiksa
(1897.05.23 - 1966.04.04)

Į Aviacijos dalį įstojo 1919.05.15. Dalyvavo Nepriklausomybės kovose, dėstė Aviacijos mokykloje. Buvo pirmasis lietuvis lakūnas - instruktorius. Į atsargą išėjo 1922.10.15. Vėliau tapo garsiu autolenktyninku, parašė prisiminimus.

Skaityti visą biografiją...
Zigmantas Knystautas
(1894 – 1971)


1919 pradžioje įstojo į Lietuvos Kariuomenę. 1919 04 18 paskirtas į Aviacijos dalį oro žvalgu, vėliau specialistų kuopos vadu. Vėliau ėjo įv. pareigas kitose kariuomenės dalyse.

Skaityti visą biografiją...
Albertas Veinšenkas
(? - ?)

1919 įstojo j Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Aviacijos dalį. Karo aviacijos mokykloje dėstė kursą apie variklius.
1919 05 28 paskirtas į aviacijos kovos būrį Utenoje, dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais.
1919 11 15 iš kariuomenės atleistas.

Skaityti visą biografiją...
Eugenijus Šalkauskas
(1891.09.13 - 1942.01.30)

Tarnavo Rusijos kariuomenėje. 1919 grįžęs į Lietuvą, įstojo į Aviacijos dalį, dalyvavo Nepriklausomybės kovose. Į atsargą išėjo 1924 metais.

Skaityti visą biografiją...


Aktyviausi lakūnai - kovų su lenkais dalyviai



FotografijaVardas / Pavardė / Trumpas aprašymas
Juozas Kraucevičius
(1879.03.31 - 1964.03.04)

Tarnavo Rusijos kariuomenėje. 1919 grįžo į Lietuvą. Pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1920.06.12 paskirtas Aviacijos techninės materialinės dalies vedėju. Tais pačiais metais paskirtas Aviacijos dalies vedėju. Dalyvavo kovose su lenkais, skraidė į frontą. 1920-1921 laikinai ėjo Lietuvos kariuomenės vado pareigas.

Skaityti visą biografiją...
Juozas Kumpis
(1901.02.17 - 1920.10.10)

Pirmasis oro kovose žuvęs Lietuvos karo lakūnas. Į kariuomenę įstojo savanoriu 1919.01.28. Tais pačiais metais baigė Aviacijos mokyklą. Vienas pirmųjų pradėjo skraidyti savarankiškai. Dalyvavo kovose su lenkais. Buvo oro eskadrilės vadas.

Skaityti visą biografiją...
Jurgis Dobkevičius
(1900 - 1926)

Gimė ir mokėsi carinėje Rusijoje. 1919 m. su tėvais grįžo į Lietuvą. Įstojo į Lietuvos Kariuomenę. Baigęs Aviacijos mokyklą paskirtas Oro eskadrilės vadu. Atliko daugiausia kovinių skrydžių į frontą. Trijų unikalių lėktuvų konstruktorius. Žuvo 1926 m.

Skaityti visą biografiją...
Vsevolodas Šenbergas
(1898.08.25 - 1985.01.02)

Gimė Gardine. Mokėsi Petrograde, Rygoje. 1918 m. grįžęs į Lietuvą įstojo į Lietuvos Kariuomenę. 1919 m. baigė Aviacijos mokyklą, skraidė į frontą. Buvo 2-osios esk. vadu, vėliau Kauno aerodromu komendantu, techninės dalies vedėju. Į atsargą išėjo 1940.05.21

Skaityti visą biografiją...

Antanas Stašaitis
(1897-1948)

Gimė Kėdainiuose, mokėsi Petrograde, Belogove. Grįžęs į Lietuvą, 1919 m. įstojo į Lietuvos Kariuomenę. Baigė Aviacijos mokyklą, skraidė į frontą. 1923 m. paskirtas 3-iosios esk. vadu. Šiose pareigose išbuvo iki 1934 m. kuomet išėjo į atsargą.

Skaityti visą biografiją...
Vytautas Jablonskis
(1898-1963)

Gimė Taline, kalbininko prof. J.Jablonskio šeimoje. Baigė Voronežo M.Yčo lietuvių gimnaziją. 1919 m. grįžęs į Lietuvą įstojo į Lietuvos Kariuomenę. Baigė Aviacijos mokyklą, skraidė į frontą. Karo Aviacijoje dėstė aviacijos istoriją, oro fotografiją. 1927 m. mokėsi Paryžiuje. Vėliau tarnavo oro žvalgu 4-oje eskadrilėje. Nuo 1934 m. iki sovietų okupacijos vadovavo Karo aviacijos fototarnybai.

Skaityti visą biografiją...
Antanas Gustaitis
(1898 - 1941)

Gimė Marijampolės apsk. Mokėsi carinėje Rusijoje, grįžęs į Lietuvą įstojo į Lietuvos Kariuomenę. Baigė Aviacijos mokyklą, vėliau tarnavo 1-oje esk., skraidė į frontą. 1923 m. paskirtas mokomosios esk. vadu. 1925-28 studijavo Paryžiuje. 1925 - 39 m. sukonstravo ir išbandė 9 skirtingų tipų mokomuosius, lavinimosi, žvalgybos ir kt. lėktuvus. 1934-40m. Karo aviacijos viršininkas

Skaityti visą biografiją...
Leonas Šliuzinskas
(1899 - ?)

Gimė Virbalyje. Mokėsi Kaune bei Saratovo gub. Petrovsko m. Rusijoje. 1919 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę, priimtas į Karo aviacijos mokyklą. 1919 07 21 paskirtas į instruktoriaus H. Rotterio grupę mokytis skraidyti. 1919 12 16 išklausė jos kursą. 1920 09 03 suteiktas inžinerijos leitenanto laipsnis ir paskirtas 1 eskadrilės karo lakūnu. 1920 dalyvaudamas nepriklausomybės kovose 8 kartus skrido į lenkų frontą. 1924 02 26 pačiam prašant paleistas į atsargą.

Skaityti visą biografiją...
Juozas Pranckevičius
(1899 -1926 )

Gimė Kauno apsk. 1918 baigė M. Yčo g-jos, evakuotos į Voronežą, 6 klases. Grįžęs į Lietuvą 1919 01 25 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, 03 12 paskirtas į Karo aviacijos m-lą, skraidė į frontą. 1920 10 04 bombarduojant Varėnos geležinkelio stotį ir lenkams sužeidus pilotą ltn. Juozą Kumpį lėktuvas nukrito prie Varėnos, lakūnai pateko į lenkų nelaisvę. 1921 04 12 silpnos sveikatos grįžo iš lenkų nelaisvės, paskirtas 1 oro eskadrilės vado padėjėju. Mirė 1926 m.

Skaityti visą biografiją...
Juozas Šabanavičius
(1900 - 1942)

Ukmergės aps. Baigė Vilniaus M. Yčo g-ją. 1919 02 20 savanoriu įstojo į Karo aviacijos mokyklą. 1919 12 16 ją baigė puskarininkiu su teise įgyti karininko laipsnį dalyse, paskirtas į Aviacijos dalies specialistų komandą. Dalyvavo nepriklausomybės kovose, 23 kartus skrido į lenkų frontą. 1922 06 30 iš kariuomenės paleistas į atsargą studijuoti aukštojo mokslo.

Skaityti visą biografiją...
Aleksandras Vasnevskis
(1899 - ? )

Gimė Šiaulių apsk. Baigęs 6 klases 1919 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1919 12 16 baigus Karo mokyklą suteiktas inžinerijos leitenanto laipsnis, paskirtas į Inžinerijos dalį. 1920 09 01 paskirtas į 1 oro eskadrilę. Skraidė į frontą. 1926 02 28 pačiam prašant paleistas į atsargą.

Skaityti visą biografiją...
Stasys Jakštys
(1895-1972)

Gimė Šakių apsk. Mokėsi Jaroslavyje, Petrograde. 1918m. grįžo į Lietuvą, 1919m. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas karininku į Inžinerijos batalioną. Netrukus perkeltas į Aviacijos dalį ir paskirtas einančiu oro žvalgo pareigas. 1922m. paleistas iš kariuomenės ir kaip civilis išvyko į studijuoti į užsienį. 1928m. vėl priimtas į Karo aviaciją inžinieriumi-kontrolieriumi. 1934 m. už dalyvavimą voldemarininkų maište paleistas į atsargą. 1937 m. vėl priimtas į karinę tarnybą ir paskirtas į Karo aviaciją.

Skaityti visą biografiją...
Romas Šidlauskas
(1899 - 1942)

Gimė Ukmergės aps. Vėliau gyveno ir mokėsi Rusijoje, grįžęs į Lietuvą 1919 m. įstojo į į Karo aviacijos mokyklą. Ją baigęs skraidė į frontą. 1923 m. paleistas į aviacijos karininkų atsargą studijuoti aukštojo mokslo.

Skaityti visą biografiją...
Leonardas Peseckas
(1899-1976)

Gimė Biržų apsk. Mokėsi Vilniaus realinėje gimnazijoje. 1919 m. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, pateko į I-majį husarų eskadroną.Kavalerijoje tarnavo neilgai- jau tų pačių metų balandžio 8d. priimtas į karo aviacijos mokyklą, kurią baigė 1919 m. gruodžio 16d. inžinerijos leitenanto laipsniu. 1920 m. keturis kartus žvalgu skrido į lenkų frontą. 925 m. paskirtas 4-tos eskadrilės vadu.1928 m. patyrė plačiai pasaulyje nuskambėjusią avariją, kuomet nusileido ant degančio Sopwith 1 ½ „Struter“ sparno. Į atsargą išėjo 1938m.

Skaityti visą biografiją...
Kostas Kanauka
(1898-1976)

Gimė Alytaus apsk. Mokėsi Voroneže, Maskvoje. 1919m. grįžęs į Lietuvą Įstojo į Karo aviacijos mokyklą. Ją baigus suteiktas inžinerijos leitenanto laipsnis ir paskirtas į Aviacijos dalį. Skraidė į frontą. Vėliau tarnavo kitose Kariuomenės dalyse. Į atsargą išėjo 1929 m.

Skaityti visą biografiją...
Eugenijus Kraucevičius
(1899 –1947)

Gimė Seredžiuje. Mokėsi, dirbo ir tarnavo carinėje Rusijoje. 1920m. grįžus į Lietuvą tarnavo Lietuvos kariuomenės Aviacijos dalies dirbtuvėse laisvai samdomu specialistu, nuo 07 05-oro žvalgu, nuo 09 01 - jaun. inžinieriumi mechaniku. Skraidė į lenkų frontą. 1922m. suteiktas karo lakūno vardas. Buvo 2-osios esk. vadu. Į atsargą išėjo 1938 m.

Skaityti visą biografiją...
Į viršų
Montgomeris
2010 Kov 08 d., 20:47
Užsiregistravęs dalyvis #85
Prisijungta: 2009 Bir 05 d., 13:30
Pranešimų: 80
O čia įdomu,dėkui Paskaitysiu turėdamas laiko,gal bus parašyta,kuris iš jų numetė bombas ant Panevėžio geležinkelio,miestą vaduojant nuo raudonųjų okupantų

O šiaip va įdomus dalykas tame,kad ant daugumos lakūnų uniformos yra prancūziško tipo laipsniu žymėjimas apykaklėje (net ir pas vokietį pastebėjau),tai laiko turėdamas dar kartą perversiu savo ''Lietuvos uniformos ir lengvieji ginklai XX amžiuje'' ten apie jas parašyta.

[ Redaguota 2010 Kov 08 d., 20:50 ]
Į viršų
Elas
2011 Spa 27 d., 09:24
Užsiregistravęs dalyvis #51
Prisijungta: 2009 Vas 01 d., 09:51
Pranešimų: 126
Įdomu ar nulaužtas propeleris ant monumento buvo paminklo sumanymas ar tiesiog toks vandalų darbas? Senoje nuotraukoje panašu taip pat yra keturmentis propeleris su viena nulaužta mentimi. Viską sujaukia šalia esančių lakūnų kapų monumentai, kurie yra su sveikais keturmenčiais propeleriais, kurie beje, nera pritvirtinti ir galima juos pasukti, išskyrus Kumpio.



Į viršų
andriusis
2011 Spa 27 d., 20:01
Užsiregistravęs dalyvis #186
Prisijungta: 2010 Lap 29 d., 21:20
Pranešimų: 129
Tikrai turi būti keturmentis,bet kadangi jis lietas iš ketaus [špyžiaus] tai yra trapus.Su kūju gali ir visas mentes numušti.
Visų lakūnų paminklai buvo vienodi. Jau ant karo lakūno V. Raubos kapo pastatomas antkapis su dviem iš ketau išlietais sukryžiuotais simboliniais propeleriais. Laidotuvių dieną antkapis aptaisomas sudužusio lėktuvo detalėmis. Vėliau laidojamų lakūnų paminklai susidėdavo iš dviejų dalių. Betoninis paminklas turėjo kubo formos pagrindą, į kurį buvo įmontuojama betoninė plokštė su simboliniais sparnais ir durklu per jų vidurį. Viršutinė paminklo dalis - tai keturkampė, į viršų siaurėjanti piramidė su viršuje įbetonuotu vamzdžiu, prie kurio tvirtinami du iš ketaus išlieti propeleriai. Priekinėje paminklo dalyje buvo pritvirtinama keramikinė lakūno nuotrauka, o po ja - lentelė su užrašu. Prieš paminklą virš kapo buvo išliejamas betoninis antkapis, kurio šonuose buvo montuojami tokie pat simboliniai sparnai su durklais.
Į viršų
Elas
2011 Spa 28 d., 17:46
Užsiregistravęs dalyvis #51
Prisijungta: 2009 Vas 01 d., 09:51
Pranešimų: 126
Reiskiasi vandalai. Gal atsiras norinciu ar turinciu galimybe sutvarkyti? As fizine jega prisideciau.





Į viršų
andriusis
2011 Spa 28 d., 19:48
Užsiregistravęs dalyvis #186
Prisijungta: 2010 Lap 29 d., 21:20
Pranešimų: 129
Mes su Nerijumi esam šia tema truputį kalbėja, visų pirma reik išsiaiškinti kas turi prižiūrėti paminklus.Išsivaizduok ELAI ateini į kapus ir lupi propelerį nuo stovo... kam paaiškinsi kad tavo norai geri,policija dar tau pačiam vandalizmą įpaišys.Šį darbą reiktų atlikti civilizuotai,aš už,bet reik turėti darbo planą.
Į viršų
Elas
2011 Spa 29 d., 05:48
Užsiregistravęs dalyvis #51
Prisijungta: 2009 Vas 01 d., 09:51
Pranešimų: 126
andriusis rašė ...

Mes su Nerijumi esam šia tema truputį kalbėja, visų pirma reik išsiaiškinti kas turi prižiūrėti paminklus.Išsivaizduok ELAI ateini į kapus ir lupi propelerį nuo stovo... kam paaiškinsi kad tavo norai geri,policija dar tau pačiam vandalizmą įpaišys.Šį darbą reiktų atlikti civilizuotai,aš už,bet reik turėti darbo planą.

As zinau ko paklausti del leidimu ir formalumu, bent jau tikiuosi, kad nukreips teisinga linkme.
Į viršų
Nerijus Korbutas
2011 Spa 31 d., 08:39
Nerijus K.

Užsiregistravęs dalyvis #2
Prisijungta: 1970 Sau 01 d., 03:00
Pranešimų: 3377
Apie lakūnų kapų priežiūrą būklę, restauraciją tęskime kitoje temoje
Į viršų
 

Persikelti:     Į viršų

Sindikuoti šią temą: rss 0.92 Sindikuoti šią temą: rss 2.0 Sindikuoti šią temą: RDF
Powered by e107 Forum System

Svetainės nuorodos













Sveiki,

Prisijungimo vardas:

Slaptažodis:




Prisiminti mane

[ ]

Facebook

Rekomenduojame