Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16 Pranešimų: 1398
Supratau, kad užsispyręs būti pilotu Alfonsas yra įsidėjęs atsarginę vairolazdę ir, tikriausiai, į savo tėvo javų pilną vežimą visą dėmesį nukreipęs, užmiršo fotoaparatą, kuris ant grindų gulėdamas, tarp vairolazdės ir lėktuvo dugno įstrigo dar suktuko metu ir neleido laisvai vairolazde veikti.
Atsakymas neteisingas. Ne visai teisingas. Nepilnas.
Nesutinku. Turbūt manote, kad turėtų būti mjr. Alfonsas Svilas? Dabar neturiu knygos po ranka, tačiau atsimenu, kad kai yra epizodas iš Telšių, tai ten kalbama apie telšiškį Alfonsą - Svilą, o epizode apie skrydį į Mažeikius ir puodų turgų kalbama apie šalia Mažeikių gyvenantį Alfonso tėvą. Šiuo atveju tas Alfonsas yra ne kas kitas, o Jurkūnas . Jurkūnas - tikras mažeikiškis (jei tiksliau, tai naikiškis). Knygoje abiejų Alfonsų epizodai smarkiai susieti ir pats tik po ilgo laiko tai supratau, kad Mažeikių epizode minimas ne Alfonsas Svilas, o Alfonsas Jurkūnas. Jei Alfonsas Svilas pilotu skraidė iki 1935 m., jau baigęs karininkų kursus, tai Jurkūnas po baigimo skraidė tik žvalgu ir po neigiamos 1935 m. atestacijos buvo išmestas iš Karo aviacijos.
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16 Pranešimų: 1398
Atsakymas neteisingas. Nepilnas.
Apie Alfonsą Jurkūną viskas gerai surašyta, tačiau...
Naobettačiau, jei lėktuvo antroje sėdynėje sėdi žvalgas su fotoaparatu, tai pirmoje turi būti pilotas. Pilotas, kuris, išvesdamas lėktuvą iš suktuko, pikiravimo metu susidūrė su problema. O problemą sukėlė žvalgo pamirštas fotoaparatas (ne Nikonas ar Canonas, o senoviška didžiulė "dėžė" ), kuris suvaržė vairolazdės judesius. Taigi: Kam čia taip nutiko?
Na gerai, performuluoju klausimą.
Kas pilotavo lėktuvą, "išdykavusį" virš A.Jurkūno tėviškės?
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16 Pranešimų: 1398
Dabar atsakymas teisingas.
Alfonsas – mažeikietis. Tik už kelių kilometrų nuo Mažeikių jo tėviškė. Kalbina mane, kad pasukčiau virš jo tėvo dvaro. Suku. Negi sunku kelis kilometrus šonan kryptelti. Alfonso veidas žiburiuoja, stačias sėdynėje įvairius ženklus man rodo. Galų gale rėkia man į ausį: - Mano tėvas vasarojų veža!.. Vežimas, gerų poros arklių traukiamas, gamtos dovaną jaujon skubina vežti, nes iš vakarų grūmoją debesys su lietumi artėja. Alfonsas primygtinai rodo į vežimą. Pasileidau suktuku žemyn. Po kiek laiko perėjau pikiravimui. Noriu išlyginti - gilumos vairas neveikia, nesiduoda traukiamas. Supurčiau vairą. Kažkas lyg nukrito ir vairas atsileido. Supratau, kad užsispyręs būti pilotu Alfonsas yra įsidėjęs atsarginę vairolazdę ir, tikriausiai, į savo tėvo javų pilną vežimą visą dėmesį nukreipęs, užmiršo fotoaparatą, kuris ant grindų gulėdamas, tarp vairolazdės ir lėktuvo dugno įstrigo dar suktuko metu ir neleido man laisvai vairolazde veikti. Lėktuvą tik visai netoli javų vežimo beišlyginau, dėl to labai pasibaidė arkliai, ir Alfonso tėvas su javais griovyje atsidūrė, o arkliai su vežimo priešakine dalimi nubėgo į namus. Nuotykiai padangėje ir žemėje : atsiminimai / Stasys Baipšys / Kaunas : Plieno sparnai, 1995, psl. 23