Diskusijos

Lietuvos Aviacijos Istorija 1919 - 1940 m. :: Diskusijos :: Lietuvos Karo Aviacija 1919 - 40m. :: Kiti klausimai
 
<< Prieš tai buvusi tema | Sekanti tema >>
Klaipėdos krašto aviatoriai
Moderatoriai: Arius, Nerijus Korbutas, Pijus, Mindaugas, Kiras
Autorius Pranešimas
Lakūnas
2019 Spa 08 d., 16:24
Lakūnas
Užsiregistravęs dalyvis #26015
Prisijungta: 2019 Sau 27 d., 09:37
Pranešimų: 274
Šioje temoje diskutuojama apie kilusius tarpukario aviatorius iš Klaipėdos krašto. Tuo pačiu diskutuojama apie tarpukario aviacijos įvykius įvykusius šiame krašte.
Į viršų
Lakūnas
2019 Spa 08 d., 16:33
Lakūnas
Užsiregistravęs dalyvis #26015
Prisijungta: 2019 Sau 27 d., 09:37
Pranešimų: 274




Fricas Šulcas , tikroji pavardė Friedrich Schulz - vokiečių karo lakūnas, vyr. leitenantas gimęs kažkur Mažojoje Lietuvoje, apie 1894 metus. Vokietijai kapituliavus, o Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, su būriu kitų kolegų iš Flieger Abteilung Nr.425 būrio liko be darbo, o besikuriančioje Lietuvos aviacijoje nesant visiškai jokių specialistų - 1919 m. vasario 24 d. sykiu su dar keletu vokiečių lakūnų priimtas į Lietuvos Kariuomenės Aviacijos dalį.

Karo aviacijos mokykloje dėstė kursą apie variklius. 1919 m. kovo 3 d. su žvalgu karininku Konstantinu Fugalevičiumi atliko pirmąjį Lietuvos karo aviacijoje žvalgybinį skridimą maršrutu Kaunas-Kaišiadorys-Vilnius. Dalyvavo ir pasižymėjo nepriklausomybės kovose prie Panevėžio ir Daugpilio. 1919 m. gegužės 28 d. paskirtas į 1 aviacijos kovos būrį Utenoje.

1919 m. liepos 21 d. paskirtas Karo aviacijos mokyklos mokinių lakūnų II-osios grupės instruktoriumi, kurią sudarė: Antanas Babilius, Juozas Kumpis, Vladas Lišauskas, Vsevolodas Šenbergas, Severinas Sabas ir Mykolas Vaicekauskas. Savarankiškai skraidyti parengė J. Kumpį, kuris pirmąjam savarankiškam skrydžiui mokomuoju lėktuvu Albatros B.II pakilo 1919 m. rugsėjo 2 d., o jo instruktorius Fricas Šulcas tą patį rugsėjį pakilo savo paskutiniąjam...

1919 m. rugsėjį kovos būrys lėktuvais LVG C.VI keletą kartų mėgino pulti prie Daugpilio iškeliamą žvalgybinį aerostatą, tačiau, nors tuo metu tikrai modernus, bet skirtas žvalgybai ir bombardavimui. LVG C.VI pasirodė šiam tikslui nelabai tikęs, todėl F.Šulcas grįžo į Kauną su tikslu ant lengvesnio ir vikresnio Halb CL.IV sumontuoti kulkosvaidžius.

1919 m. rugsėjo 28 d. buvo sekmadienis. Rytas aerodrome prasidėjo įprastai, Aviacijos mokyklos vado J.M.Laurinaičio įsakymu aerodrome sargybą ėjo Leonas Virbickas, angarus saugojo Vylius Elisonas, Kazys Graužinis ir Tomas Sereika prižiūrimi Stasio Tumo. Aviacijos mokykloje budėjo Henrikas Bezumavičius, tvarkėsi ir virtuvės darbus dirbo Simonas Stanaitis, Vsevolodas Šenbergas, Vincas Švitrys, kiti užsiėmė savais darbais. Apie 10 val. 30 min. karo lakūnas, av. mokyklos instruktorius Fricas Šulcas į žvalgo vietą įsisodinęs Aviacijos mokyklos mokinį Julių Šalkauską kilo išbandyti ant atakos lėktuvo Halberstadt CL.IV Nr.9432/18 naujai sumontuotus ginklus. Bandymus atlikinėjo šiaurinėje Kauno aerodromo dalyje: pikiravo priekiniais kulkosvaidžiais šaudydamas į žemėje pastatytą taikinį, vėl kilo, vėl pikiravo ir šaudė. Vieno staigaus posūkio metu, nedideliame aukštyje pateko į suktuką ir rėžėsi į žemę maždaug 100 metrų pietryčių kryptimi nuo angaro ir ginklinės - fotolaboratorijos pastato, visai šalia lentinio lėktuvų ridenimo tako vedusio iš dirižablio angaro į šiaurinę aerodromo dalį.

Lėktuvo pilotas vyr. ltn. Fricas Šulcas žuvo vietoje, lakūnas mokinys Julius Šalkauskas sužeistas. Pagal tai, kad į aviacijos mokyklą iš ligoninės J.Šalkauskas grįžo vos po 2 savaičių, spalio 13 d., o nuo lapkričio 4 d. jau pilnai ėjo savo pareigas - sužeidimai nebuvo labai rimti. Lėktuvas sulaužytas nepataisomai.
Tai buvo didžiulis žmogiškasis ir materialusis praradimas, kupinoje nepriteklių, dar tik pirmuosius žingsnius žengiančioje Lietuvos aviacijoje...

Ta 1919 m. rugsėjo 28 d. jaunučiams Aviacijos mokyklos mokiniams, būsimiesiems karo lakūnams ir žvalgams tikriausiai įsirėžė atmintin visam gyvenimui. Nežinome ką išgyveno kiekvienas jų matydamas žuvusį pilotą ir duženų krūva virtusią kovos mašiną, tačiau neabejotinai jie suprato, kad Aviacija tai ne tik graži uniforma, nuotykiai bei skrydžio žavesys, bet ir patys tikriausi pavojai ir visai šalia tykanti mirtis...

Karo lakūnas Fricas Šulcas buvo pašarvotas Karo aviacijos angare Linksmadvaryje, o 1919 m. spalio 1 d. iškilmingai palaidotas Kauno kapinių šiaurinėje dalyje buvusiame evangelikų sklype. Ant pirmosios Lietuvos karo aviacijos aukos kapo pastatytas kryžius iš dviejų sukryžiuotų propelerių.

Tokių propelerių kryžių iki sovietinės okupacijos 1940 metais Kauno ir visos Lietuvos kapinėse iškilo dar keturios dešimtys..

[ Redaguota 2019 Spa 08 d., 16:34 ]
Į viršų
Lakūnas
2019 Spa 08 d., 16:41
Lakūnas
Užsiregistravęs dalyvis #26015
Prisijungta: 2019 Sau 27 d., 09:37
Pranešimų: 274
1


903 01 26 Dovilų k. ir vls., Klaipėdos aps. gimė Mačkus Erikas (Erichas). Baigė Klaipėdos vokiečių m-los 4 klases ir Karo milicijos m-lą (III laida).

1918 01 20 – 1918 10 20 savanoriu tarnavo Vokietijos kariuomenėje.

1920 11 22 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 1 savanorių pulko 7 kuopos eiliniu.

1921 11 13 – į Kauno komendantūrą.

1922 11 09 įstojo į Karo mokyklą.

1924 09 27 ją baigus (VI laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis ir paskirtas 7 pėst. pulko 2 kuopos jaun, karininku.

1924 12 13 – 6 pėst. pulko 2 kuopos, vėliau mokomosios kuopos jaun. karininku.

1925 05 29 einant tarnybines pareigas prie Lenkijos sienos sunkiai sužeistas.

1925 08 25 paskirtas į Karo aviacijos mokomąją oro eskadrilę.

1926 06 26 išklausęs teorinius kursus perkeltas į 3 oro eskadrilę oro žvalgu.

1926 08 13 pačiam prašant paleistas į aviacijos karininkų atsargą.

1927 01 25 vėl priimtas į Karo aviaciją 3 eskadrilės oro žvalgu.

1927 07 20 baigęs lakūnų pilotų kursus paskirtas 4 oro eskadrilės karo lakūnu. Po devynių dienų aviakatastrofoje sunkiai susižeidė, gydėsi Prancūzijoje.

1927 10 14 paskirtas 1 eskadrilės Aukštojoje Fredoje, Kaune, karo lakūnu.

Nuo 1929 01 16 eskadrilės adjutantas ir raštvedys.

1929 11 23 pakeltas į aviacijos vyr. leitenantus.

1930 04 16 perkeltas ypatingų reikalų karininku prie Vyr. kariuomenės štabo v-ko ir paskirtas Lietuvos karo atstovo Vokietijoje adjutantu.

1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą vyr. leitenanto laipsnis pakeistas į leitenanto.

1931 05 12 grįžus į Karo aviaciją suteiktas I eilės karo lakūno vardas.

1931 05 16 žuvo aviakatastrofoje Skriaudžių k., netoli Veiverių mstl., palaidotas Kauno evangelikų kapinėse.

[ Redaguota 2019 Spa 08 d., 16:42 ]
Į viršų
 

Persikelti:     Į viršų

Sindikuoti šią temą: rss 0.92 Sindikuoti šią temą: rss 2.0 Sindikuoti šią temą: RDF
Powered by e107 Forum System

Svetainės nuorodos













Sveiki,

Prisijungimo vardas:

Slaptažodis:




Prisiminti mane

[ ]

Facebook