Diskusijos

Lietuvos Aviacijos Istorija 1919 - 1940 m. :: Diskusijos :: Lietuvos Karo Aviacija 1919 - 40m. :: Svarbūs įvykiai Karo aviacijoje
 
<< Prieš tai buvusi tema | Sekanti tema >>
Lietuvos Karo aviacijai 100 metų!
Moderatoriai: Arius, Nerijus Korbutas, Pijus, Mindaugas, Kiras
Autorius Pranešimas
Nerijus Korbutas
2019 Kov 12 d., 21:46
Administratorius

Užsiregistravęs dalyvis #2
Prisijungta: 1970 Sau 01 d., 03:00
Pranešimų: 3837




Lietuvos Karo Aviacija (Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos) švenčia įkūrimo šimtmetį.
1919 m. itin sudėtingomis aplinkybėmis ir kupina nepriteklių pradėjusi savo Skrydį - Lietuvos Karo Aviacija per pirmąjį Nepriklausomybės dvidešimtmetį tapo neatsiejama pasididžiavimo Tėvyne dalimi, nepaneigiamu modernios valstybės simboliu.
Po ilgų ir tragiškų okupacijos dešimtmečių 1992 m. atgimusios Lietuvos Karinės oro pajėgos šiandien vėl tęsia savo Skrydį. Saugo mus nuo išorės priešų, atlieka galybę įvairių funkcijų, nuolat ir betarpiškai bendradarbiauja su kitų šalių oro pajėgomis. Suvokime to prasmę, branginkime ir didžiuokimės! Gero Vėjo!


[ Redaguota 2019 Kov 12 d., 21:46 ]
Į viršų
Nerijus Korbutas
2019 Kov 12 d., 21:48
Administratorius

Užsiregistravęs dalyvis #2
Prisijungta: 1970 Sau 01 d., 03:00
Pranešimų: 3837
Sveikinimai visiems! 100-tis šios dienos paminėjimais nesibaigs, renginiai tęsis visus metus, tad šioje temoje juos ir apžvelgsime.
Į viršų
Lakūnas
2019 Kov 13 d., 06:55
Lakūnas
Užsiregistravęs dalyvis #26015
Prisijungta: 2019 Sau 27 d., 09:37
Pranešimų: 146
Gražūs jubiliejus.
Į viršų
Pijus
2019 Kov 23 d., 20:52
Pijus

Užsiregistravęs dalyvis #4
Prisijungta: 2008 Lap 05 d., 16:57
Pranešimų: 765
Vakar Mažeikių muziejuje pristatyta paroda „Mažeikių krašto karo lakūnai Lietuvos Karo aviacijoje 1919–1940 m“. Pranešimus skaitė ir Lietuvos aviacijos muziejaus atstovai Eugenijus Raubickas ir Aistis Lukoševičius. Nors prieš parodą buvo ir mažoka laiko, tačiau suspėjome aplankyti keletą su aviacija susijusių vietų Mažeikių rajone. Aplankėme Viktoro Zizo, Stepono Sebastijonavičiaus, Jokūbo Kulbio kapus, pabuvojome prie pastatų, kur dirbo Stasys Baipšys ir Jokūbas Kulbis. Na, o pačioje pabaigoje užsukome į kapitono Aleksandro Soldatenkovo gimtinę ir A. Griškevičiaus aviacijos muziejų Viekšniuose. Keletas pekntadienio nuotraukų.






Jokūbo Kulbio kapas Mažeikių evangelikų liuteronų kapinėse




Aistis ir Eugenijus Aleksandro Soldatenkovo ir Dionizo Poškos tėviškėje



Mažeikių komendantūra. Čia iš Mokomosios eskadrilės perkeltas J. Kulbis tarnavo 1929-1940. Šio pastato kieme ir nusišovė 1940 m. vasarą.



[ Redaguota 2019 Kov 23 d., 20:56 ]
Į viršų
JG52
2019 Grd 18 d., 09:33
Užsiregistravęs dalyvis #156
Prisijungta: 2010 Rgp 19 d., 14:53
Pranešimų: 500
Titulinio puslapio vedamajame straipsnyje "Karo aviacijos mokyklai - 100" minima, kad mokslai truko 9,5 mėn.
Sakyčiau, kad labai jau sparčiai. Tuo labiau, kad karo mokykloje greičiausia mokė ne tik aviacijos teorijos, praktikos (...), bet ir bendrų karinių pradmenų: rikiuotės, ginkluotės, taktikos (....).
Į viršų
Nerijus Korbutas
2019 Grd 18 d., 14:17
Administratorius

Užsiregistravęs dalyvis #2
Prisijungta: 1970 Sau 01 d., 03:00
Pranešimų: 3837
Kad neperrašinėti, tiesiog įdėsiu skyrelį apie karo aviacijos mokyklą iš J.Pyragiaus "Mūsų Sparnai" 1929 m. :

Skraidymų mokymas taip pat negalėjo eiti normaliai. Skraidymus be galo trukdė nuolatinis benzino nebuvimas. Pakilus oran būdavo leidžiama skraidyti ne ilgiau kaip 3 min., paprastai gi skridimas tęsdavosi 2 — 2,5 min. Dažnai atsitikdavo, kad mokiniai, norėdami skraidyti, turėdavo bėgti su skardine miestan ir už nuosavus pinigus pirktis iš vokiečių šmugelio būdu keletą litrų „drek – benzolio“. Nors ir menkiausiai lėktuvo daliai sugedus ar sulūžus, tekdavo ilgai laukti kol ją pataisys arba net nuosavais pinigais, surinktais iš grupės mokinių, siųsti vokietį mechaniką į Eitkūnus, kad ten sutaisytų. Vokiečiai instruktoriai viso savo laiko taip pat negalėjo skirti mokiniams; jiems dažnai tekdavo skristi frontan atlikinėti įvairias karo užduotis. Rudeniop skraidymo mokymas visiškai susitrukdė, nes kar. F. Šulcas, išleidęs savistoviai skraidyti vos tik vieną Kumpį – užsimušė, kitas instr. Rotteris, išleidęs Sliužinską, Raubą ir Stašaitį – pabėgo; iš lakūnų beliko, paliuosavus vokiečius, vienas kar. Hiksa, bet jam vienam tiek daug mokinių mokyti buvo neįmanoma, o be to, dar reikėjo suteikti galimybės praktikuotis ir mokiniams — žvalgams. Mokyklos viršininkas, numanydamas, kad esamose sąlygose ir esamomis priemonėmis greitai gerų lakūnų ir žvalgų nebus galima paruošti, keletą kartų prašė vadovybės (raštu ir žodžiu) pasiųsti užsienin nors šešis geresnius mokinius užbaigti mokslą. Raštai buvo nuėję iki krašto aps. m-rio, bet trūkstant tam reikalui lėšų, liko be pasekmių. Todėl buvo nuspręsta išleisti mokyklą, baigus tik teoretišką mokymo dalį.
Į viršų
 

Persikelti:     Į viršų

Sindikuoti šią temą: rss 0.92 Sindikuoti šią temą: rss 2.0 Sindikuoti šią temą: RDF
Powered by e107 Forum System

Svetainės nuorodos













Sveiki,

Prisijungimo vardas:

Slaptažodis:




Prisiminti mane

[ ]

Facebook